Europos prieinamumo aktas: kam jis taikomas ir nuo ko pradėti?

Europos prieinamumo aktas, dažnai trumpinamas EAA, nustato bendrus prieinamumo reikalavimus tam tikriems gaminiams ir paslaugoms Europos Sąjungoje. Direktyva priimta 2019 m., o pagrindiniai reikalavimai pradėti taikyti nuo 2025 m. birželio 28 d.

Verslui svarbiausia ne pats direktyvos pavadinimas, o klausimas, ar konkreti paslauga patenka į jos taikymo sritį ir kokios skaitmeninės dalys yra būtinos tai paslaugai suteikti.

Kokias paslaugas apima EAA?

Europos Komisija tarp apimamų sričių nurodo, be kita ko, elektroninę prekybą, vartotojų banko paslaugas, elektronines knygas, elektroninių ryšių paslaugas, prieigą prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir tam tikrus keleivių vežimo paslaugų elementus.

Svetainė ar mobilioji programėlė tampa svarbi tada, kai ji yra paslaugos teikimo dalis. Pavyzdžiui, el. parduotuvėje naudotojas turi galėti rasti prekę, pasirinkti jos variantą, įdėti į krepšelį, suprasti kainą ir užbaigti atsiskaitymą.

Ar reikalavimai taikomi kiekvienai svetainei?

Ne. Vien tai, kad įmonė turi interneto svetainę, automatiškai nereiškia, kad visa jos veikla patenka į EAA taikymo sritį. Svarbu paslaugos pobūdis, naudotojai, įmonės dydis, konkrečios nacionalinio įstatymo nuostatos ir galimos išimtys.

Pagal direktyvą paslaugas teikiančioms mikroįmonėms taikoma išimtis. Mikroįmonė paprastai turi mažiau kaip 10 darbuotojų, o jos metinė apyvarta arba balanso suma neviršija 2 mln. eurų. Vis dėlto praktinę situaciją reikia vertinti pagal Lietuvos teisę ir konkrečius įmonės duomenis.

Taip pat gali būti vertinama neproporcinga našta arba esminis gaminio ar paslaugos pobūdžio pakeitimas. Tokios išimtys neturėtų būti naudojamos kaip bendras paaiškinimas nieko nedaryti – jos reikalauja pagrįsto vertinimo ir dokumentavimo.

Ką praktiškai tikrinti el. prekybos svetainėje?

Techninį vertinimą verta pradėti nuo svarbiausių naudotojo kelių, o ne nuo atsitiktinai parinktų puslapių.

• Paieška, kategorijos ir filtrai.
• Produkto informacija, kainos ir variantų pasirinkimas.
• Krepšelio valdymas ir kiekio keitimas.
• Prisijungimas, registracija ir pirkimas be paskyros.
• Pristatymo ir mokėjimo pasirinkimas.
• Formų klaidos, patvirtinimai ir užsakymo suvestinė.
• Pagalbos, grąžinimo ir kontaktinė informacija.

Kiekviename etape reikia tikrinti klaviatūros valdymą, matomą fokusą, aiškius pavadinimus, klaidų pranešimus, teksto didinimą, mobilų vaizdą ir pasirinktas pagalbines technologijas.

Koks WCAG vaidmuo?

WCAG 2.2 yra tarptautinis interneto turinio prieinamumo standartas. Jis suskirstytas į keturis principus: turinys turi būti suvokiamas, valdomas, suprantamas ir patikimas. Sėkmės kriterijai turi A, AA ir AAA lygius.

Praktikoje WCAG dažnai naudojamas kaip techninis atskaitos taškas interneto svetainėms ir programoms. Tačiau teisinė atitiktis nėra vien automatinis WCAG kontrolinio sąrašo užpildymas. Reikia įvertinti visą paslaugą, informaciją, procesus ir konkrečius teisės aktų reikalavimus.

Nuo ko pradėti verslui?

1. Nustatykite paslaugą ir jos ribas. Aiškiai aprašykite, ką klientas gali padaryti svetainėje ir kurie procesai yra būtini paslaugai suteikti.
2. Pasitikrinkite taikymo sritį. Įvertinkite įmonės dydį, paslaugos kategoriją, rinką ir galimas išimtis. Jei situacija neaiški, pasitelkite teisininką.
3. Sudarykite svarbiausių naudotojų kelių sąrašą. Pirkimas, prisijungimas, rezervacija, dokumento gavimas ar paskyros valdymas turi būti vertinami kaip vientisi procesai.
4. Atlikite techninį auditą. Derinkite automatinius ir rankinius testus, o išvadas pateikite su aiškiais įrodymais bei prioritetais.
5. Parenkite taisymo planą. Pirmiausia šalinkite užduotį blokuojančias ir bendruose komponentuose pasikartojančias problemas.
6. Pakartotinai patikrinkite. Po pataisymų patikrinkite pradinę problemą ir visą naudotojo kelią.
7. Įtraukite prieinamumą į kasdienį darbą. Naujas turinys ir leidimai neturi grąžinti jau ištaisytų klaidų.

Kokių įrodymų verta turėti?

• Apibrėžtą testavimo apimtį ir aplinką.
• Prioritetizuotą problemų sąrašą su ekrano nuotraukomis ir atkūrimo veiksmais.
• Sprendimų ir likusių apribojimų dokumentaciją.
• Pakartotinio patikrinimo rezultatus.
• Vidinę tvarką, kaip prieinamumas tikrinamas kuriant naują turinį ir funkcijas.

Dokumentacija svarbi ne dėl formalaus segtuvo. Ji padeda parodyti, ką organizacija tikrino, kokius sprendimus priėmė ir kaip valdo likusią riziką.

Išvada

EAA nėra vienkartinis svetainės „sertifikatas“. Verslui reikia suprasti savo paslaugos taikymo sritį, pašalinti svarbiausias naudotojų kliūtis ir turėti prižiūrimą procesą, kad nauji pakeitimai nesumažintų prieinamumo.